- bjauriai
- bjaũriai prv. Bjaũriai atródyti.
.
.
bjaurus — bjaurùs, ì adj. (4) K, bjaũrus Dk 1. SD255, R kuris prastos išvaizdos, negražus, nedailus, baisus, šlykštus: Bjaurus pažiūrėti Dkš. Gavo jis pačią nebjauriausią Alk. Bjaurùs kai velnias Pn. Jo ratų labai bjaurùs darbas, nepirk Ėr. Toks… … Dictionary of the Lithuanian Language
bjauras — 1 bjauras scom. (1) 1. žmogus, kuris nešvariai, bjauriai ką daro: Ot tai bjauras koks – termenasi, būvasi Rm. Ot tai bjauras iš tos mergos! Pc. 2. kas bjauriai kalba, bjaurybė: Ot bjauras – kad ims kalbėti, nė kaip klausyt Sml. 3. nedorėlis:… … Dictionary of the Lithuanian Language
darkučyti — darkùčyti, ija ( yja), ijo ( yjo) tr. 1. darkyti, gadinti: Iškada ką siūlus darkùčiji (nemoki megzti) Gs. 2. refl. bjauriai, neskoningai rengtis, darkytis: Ta motriška darkùčyjas, kuri išsidarko bjauriai rėdydamos J. Ko čia darkùčijies, eik… … Dictionary of the Lithuanian Language
žinoti — žinoti, žìno, ojo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I 1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkeldinti — apkéldinti vksm. Apkéldino ją̃ bjauriai̇̃s plepalai̇̃s … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
niekdarys — niekdarỹs, niekdarė̃ dkt. Kóks niekdarỹs galėjo taip bjaũriai pasiel̃gti! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
niekdarė — niekdarỹs, niekdarė̃ dkt. Kóks niekdarỹs galėjo taip bjaũriai pasiel̃gti! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
abitas — ãbitas (l. habit) sm. (1) 1. rš vienuolių ilgas apdaras: Jis juodą abitą dėvėjo S.Dauk. 2. K.Būg(Sml) bjauriai pasiūtas drabužis, ppr. moteriška suknia … Dictionary of the Lithuanian Language
abradnus — ×abradnùs, ì (sl.) adj. (4) 1. dosnus: Kurs plačiai elgias, neskundžiamai duoda, daug duoda, tas abradnùs J. abrãdniai adv.: Kaip abrãdniai elgiesi, paskui pats neturi J. 2. erdvus: Abrãdnūs namai, t. y. erti J. 3. bjaurus, negražus: Ans… … Dictionary of the Lithuanian Language
apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… … Dictionary of the Lithuanian Language